Na, tai kada vaikai? Kada vestuvės? Klausimai, kurie erzina dalį moterų.

Aš irgi esu moteris ir manęs to irgi klausia. Atsakymus aš turiu. Bet vis tiek – iš tikrųjų užknisa. Nes koks kieno reikalas. Kita vertus, kodėl į tokius klausimus moterys reaguoja taip perdėtai, taip jautriai, taip įsižeidžia, kad net tas bobulytes mielai sulygintų su žeme?

Kai pradėjome planuoti vestuves, manęs klausė, o tai kur pilvas. Nes vestuvės gali būti tik iš reikalo, nes gi, po perkūnais, kam kitomis aplinkybėmis tuoktis? Susimeti skudurus ir gyveni, taigi niekas dėl to popieriuko nepasikeičia. Santuokos temos aš šiandien neliesiu, bet norėčiau paliesti „(ne)noro gimdyti“ temą.

Suprantu, kad visada bus tam tikri pasirinkimai. Tuoktis ar nesituokti. Gimdyti ar negimdyti. Dirbti dėl karjeros ar nedirbti. Nepaisant to, kad suprantu pasirinkimus, aš nesuprantu kitų dalykų. Dažnai nesuprantu priežasčių, kodėl taip vyksta. Bet va man į pagalbą ateina moteris, kuri pateikia visai logiškus argumentus:

  1. Nieko nėra amžino, žmonija vis tiek kažkada išnyks – tai ko verta gali būti mano AUKA gimdyti;
  2. Egzistuoja eilė išnykusių rasių ir civilizacijų – jeigu aš dabar AUKOSIUOSI gimdyti, tai ko verta gali būti mano AUKA;
  3. Visi mes mirsim – tai ko verta gali būti mano AUKA gimdyti;

Pastarieji argumentai – „žemė yra plokščia“ lygio, bet galima atsiminti ir tokius labai žemiškus:

  1. Pirmiau karjera;
  2. Pirmiau būstas;
  3. Pirmiau dar kažkas svarbiau;

O tada jau gimdysiu. Tik, deja, stuktelna 30 metų ir darosi vis sudėtingiau. Kodėl viskas negali būti kartu?

Kita vertus, dabar ant bangos tas „moters karjeristės“ įvaizdis. Jis pats savaime neatrodo blogas – man pačiai karjera yra svarbu. Kita vertus, kodėl moterys tik ir ieško būdų, kaip aplenkti vyrus gebėjimais ar pajamomis? Aš manau, kad moterys tiesiog iš prigimties dažniau yra tos, kurios quittina. Arba tos, kurios turi labiau išreikštą norą būti namų židinio saugotojomis. Arba tos, kurios bijo dažniau nei vyrai. Ir čia nieko blogo! Kodėl nebekalbame apie lyčių skirtumus, kai jie, be jokios abejonės, niekur nedingo?

Ir nesupraskite manęs neteisingai – aš nepykstu ant tų moterų. Ir aš jų nesmerkiu. Ir apskritai – mano siekis nėra žeminti moterišką lytį. Aš tik nesuprantu pykčio dėl paprastų klausimų ir nesuprantu priežasčių. Kodėl noras, kad tauta ne mažėtų, o didėtų, yra priskiriamas neadekvatiems? Kodėl noras po savęs palikti žmogų ar žmones, yra blogas noras? Kodėl yra normalu, kad moterys nenori vaikų? Man atrodo, kad toks nenoras nėra normalus. Nes jis turi būti – ir nebūtinai šiandien. Bet apskritai. TURI BŪTI SUPRATIMAS, KAD ATEITYJE VAIKAI TURĖS BŪTI. Nes, na, nepykit, bet reikia. Tiesiog. Priešingu atveju, tauta tikrai išnyks. Tiesą pasakius, aš nelabai įsivaizduoju, kas gali būti labiau būtį įprasminantis dalykas, negu žmogaus užauginimas. Negu duoklė savo žmogui to, ką moki ir ką gali. Ar AUKA GIMDYTI bus veltui net ir tokiu atveju? Ir išvis, vaiko išleidimas į pasaulį nėra jokia auka. Vaikui nereikia jokių super duper special sąlygų. Bet, kai valstybė, neva, neužnorina tų vaikų gimdyti (nes per maža parama, etc), atsiranda dar vienas ne mažiau idiotiškas pasakymas: „nenoriu gimdyti, nors ir galiu“. O tai kas tada turi gimdyti – vyras? O moteris nėra išskirtinė tuo, kad gali su vyru tęsti jo kraujo liniją? Ai, tiksliai, kokia dar kraujo linija, kai po vestuvių lieka AITE. Kam ta vyro linija, mes gi moterys-asmenybės, dėl kurių šitas pasaulis laikosi. Negalime taip lengva ranka susinaikinti.

Jeigu vaikų gimdymą priskirsime aukai, tai tada galime pateisinti moteris, kurios pastoja ir nusprendžia negimdyti. Ir tam yra labai rimtų priežasčių! Viena neadekvati moteris nacionalinio transliuotojo (chebra, NACIONALINIO TRANSLIUOTOJO) laidoje kalbėjo, kodėl pasidarė TRIS ABORTUS (nepatikėsit – cituoju):

  1. Mano partneris man neatrodė tas žmogus, su kuriuo norėčiau būti visą gyvenimą;
  2. Mano antroji patirtis buvo vienos nakties nuotykis su žmogumi, kurio net nepažinojau. Buvau apsvaigusi nuo alkoholio;
  3. Tai buvo su žmogumi, su kuriuo neketinau tęsti gyvenimo.

Šioje vietoje šlykščiausia yra tai, kad šita neadekvati moteris dalinosi dar ir tuo, kaip norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Koks jai buvo sunkus laikotarpis. Suponuojama mintis, kad, suprask, normalu tie abortai, pasirinkimai. Moterys komentaruose po straipsniu guodžia ir kalba, kad, cituoju: „Valymus daro tik protingi ir apie ateitį galvojantys žmonės“. Po velnių, rimtai??? Ir paskui TOS PAČIOS moterys pyksta dėl klausimų, ogi kada vaikai.

Bet, palaukit, gal iš tikrųjų viskas yra labai gerai. Jeigu nieko nėra amžino ir visos rasės ir civilizacijos vis tiek išnyks, tai kaip ir koks skirtumas, tiesa?

Close Menu