15min.lt nuotrauka
15min.lt nuotrauka

Kiekvienam bent kiek istoriją žinančiam lietuviui ši diena asocijuojasi su laisve bei nepriklausomybe. Tačiau kiekvienas iš mūsų laisvę interpretuojame savaip. Vieniems tai laisvas bei nepriklausomas gyvenimas šia diena; šalia to – emigracija, nutraukiant ryšius su savo Tėvyne, pirmenybę teikiant piliečio teisėms, o ne pareigoms. Visgi kitiems laisvė – ne tik besąlygiškas hedonizmas bei savo poreikių tenkinimas, bet ir didelė atsakomybė dėl savo tautos ateities, pagarba bei meilė Tėvynei, jos puoselėjimas, saugojimas bei ateities ČIA kūrimas.

Nors ir esame purtomi vidinių konfliktų, galbūt nesame patenkinti dabartine valdžia – niekados nereikėtų pamiršti, kad Kovo 11-oji yra mūsų paprastų Lietuvos piliečių šventė. Kad būtent Lietuva yra vienintelė pasaulyje žemė, kur mes, lietuviai, galime jaustis visaverčiai jos šeimininkai bei kurti sėkmingą ateitį čia, dabar ir visada!

Šventės išvakarėse buvo pasirodžiusi informacija, kad vyks dvejos eitynės. bet galiausiai taip išėjo, kad visi ėjome kartu iki Lukiškių aikštės. Nors oras eisenos dalyvių nelepino, patys pirmieji pradėjo rinktis apie 15 valandą prie Katedros aikštės, kur buvo dainuojamos liaudies dainos.

Maždaug tūkstančio žmonių minia, dainuodama liaudies ir partizanų dainas, pajudėjo Lukiškių aikštės link. Taip pat buvo girdimas jau istoriniu tapęs himno autoriaus Vinco Kudirkos šūkis: „Lietuva – lietuviams“. Pasiekus Lukiškių aikštę, niekas neskubėjo skirstytis, dar buvo sakomos kalbos. Visi vieningai pritarė Vyčio skulptūros iškėlimui Vilniuje.

V. Balkutės nuotrauka

Etnofuturistinis jaunimo sambūris „Kryptis“ taip pat turėjo savo atskirą bloką eitynėse. Prieš prasidedant renginiui stovėjome su baneriu, kuriame buvo parašyta „Kokia laisvė be žodžio laisvės?“.

Šiuo šūkiu mes sakome, kad valstybė jau pribrendo nebepersekioti piliečių už jų nuomones ir priimti tinkamus sprendimus. Vienas iš tų sprendimų yra PILNA žodžio laisvė. Tik leidžiant visiems žmonėms sakyti tai, ką jie nori, kada nėra realių nukentėjusiųjų, tik tada turime pilną žodžio ir minties laisvę. Šiuo metu gyvename tokiame laike, kai kiekvienas gali įsižeisti ir kiekvienas žodis gali būti priimamas kaip įžeidimas ir neapykantos kurstymas. Todėl turime du pasirinkimus, ką daryti. Ir vienas iš tų pasirinkimų yra riboti pasisakymus, kad neįžeistume moterų, tautybių, rasių ir taip toliau. Tokiu atveju nebegalime nieko kalbėti, juokauti; gyvename keistame burbule, apribojimų sienose, kur yra vienas cenzorius ir vienus dalykus sakyti galime, kitų ne. Ir čia turime alternatyvą – leisti visiems sakyti viską. Čia yra tam tikros pasekmės – galbūt kažkas pasijaus įžeistas, bet mintis, pati savaime, nėra nusikaltimas ir ji nežudo žmonių. Be jokios abejonės, žodžio laisvė, įskaitant ir simbolių laisvę, filosofinių ir istorinių įdėjų laisvę, reiškia tam tikras pasekmes: turėsime diskusijas, prie kurių nesame pratę (pavyzdžiui, komunistinių simbolių), tačiau yra tam tikra kaina, kurią verta sumokėti už visišką žodžio laisvę ir mes manome, kad tą kainą verta sumokėti.

Iki susitikimo kitais metais per trisdešimtąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines!

Close Menu