Rugsėjo 5 dieną įvyko mitingas „ Laisvės kovų atminites trynimui NE!“. Mitingas buvo organizuojamas daugelio tautinių organizacijų kurios pasisako prieš savavališkus veiksmus, menkinant mūsų kovotojų už laisvę nuopelnus. Atsižvelgę į situacijos rimtumą, į šį kvietimą veiksmui atsiliepė ir Krypties aktyvistai. 

Oficialioji mitingo dalis prasidėjo 18 valandą Simono Daukanto aikštėje į kurią susirinko apie 200 patriotiškai nusiteikusių dalyvių. Aikštėje buvo sakomos kalbos, savo įžvalgomis dalinosi Jaunimo organizacijos „Pro Patria“ atstovas Dovilas Petkus, Partizano Juozo Jakavonio- Tigro dukra Angelė Jakavonytė, prof. Vytautas Radžvilas bei kiti. Visi laikėsi vieningos nuomonės kad pokario istorija, kuri yra be galo skaudi bei sudėtinga, neturėtų būti perrašoma ar menkinama, daužoma kūjais ar savavališkai nukabinama. Mitinge taip pat buvo užsiminta apie Kazį Škirpą, Lietuvių aktyvistų fronto steigėją bei birželio sukilimo, sukūrusio pagrindą vėliau atkurti nepriklausomybę, inciatorių. Susirinkę dalyviai išreiškė nepasitenkinimą Kazio Škirpos alėjos pervadinimu į Trispalvės alėją, atmintinų vietų ir ženklų keitimu. Mitingas truko apie valandą, vėliau jis persikėlė prie Vrublevskių bibliotekos, kur buvo atidengta atminimo lenta žymiam antisovietų bei antinacių rezistentui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Organizacijos „Kryptis“ nariai stebėjo visą lentos pakabinimo procesą bei laukė iš S. Daukanto aikštės ateinančių mitingo dalyvių. Toks sprendimas buvo priimtas norint užtikrinti visišką lentos pakabinimo sklandumą, bei apsaugoti darbininkus nuo piktavališkų rankų. Procesas kiek užtruko, tačiau kabinant lentą prie Vrublevskių bibliotekos leidome laiką dainuodami partizanines dainas kurios padėjo kurti renginio atmosferą. Buvome pasirengę daug kam, nes žinojome kad reikalas – garbingas. Džiaugiamės, kad viskas praėjo sklandžiai.  Turbūt taip jautėsi mūsų tėvai sąjūdžio mitinguose – ne visuomet jiems būdavo išduotas leidimas, niekas nežinojo ar viskas nesibaigs bananų baliumi ir pan.  Susirinkę žmonės skandavo šūkius „Lietuva“, „Noreika“  bei „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę“. Žmonės nesustojo rinktis ir iš viso prie Vrublevskių bibliotekos susirinko apie 400 žmonių. Lentą atidengė Angelė Jakavonytė, o susirinkę žmonės istorinio teisingumo atstatymą palydėjo ovacijomis, netrukus suskambo ir tautiška giesmė, keli sveikinimo žodžiai, bei naujosios lentos pašventinimas, kurį atliko Panėvežio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. 

Mitingas taip pat susilaukė didelio  žurnalistų dėmesio, geranoriškai susirinkę protesto dalyviai noriai bendravo su žurnalistais, bei dalinosi savo mintimis, tad mitingas praėjo be incidentų. Mūsų didvyrių atminimas rūpi visai tautai, todėl svarbiu Lietuvai momentu prie Noreikos lentos galėjai sutikti ir jauną ir seną, darbininką ir profesorių, bei net kelių skirtingų religijų dvasininkus. Visus juos junga lietuviškasis identitetas. Ši pergalė buvo tarsi tikrojo, veržlaus ir gyvo nacionalizmo manifestacija.

Privalome apsaugoti mūsų didvyrių atminimą

Po renginio susirinkome aptarti kaip sekėsi. Džiaugiamės pergale ir bundančia mūsų tauta. Tačiau aptarimo metu diskusijoje supratome, kad darbas dar nebaigtas. Tikėjomės, kad miesto meras tiesiogiai ar kūjais ginkluotų naudingų idiotų pagalba gali kėsintis į atminimo lentą. Kelios artėjančios naktys tapo kritinės, todėl ryžomės budėti prie Noreikos lentos. Tiesiog negalėjome leisti pasikartoti naktiniams įvykiams. Pirmoji naktis praėjo be incidentų, tačiau mūsų savanoriai gavo gausų socialinių tinklų dėmesį. Susilaukėme didžiulio palaikymo – žmonės mums atnešdavo arbatos ir sausainių, o dalis ir patys prisijungė prie budėjimo. Noreikos atminimo lenta tapo savotišku dešiniosios mintes infocentru. Taip kelios naktys virto savaite budėjimo ir nors susidūrėme su keliais incidentais – tai buvo niekis palyginus su visu palaikymu, kurį gavome iš žmonių. Galime tik pasidžiaugti, kad šios dvi savaitės dar labiau suvienijo tautinių pažiūrų jaunimą. Buvo džiugu matyti, kad vis daugiau jaunų žmonių jaučia pareigą saugoti savo šalies istoriją ne vien tik žodiais, bet ir darbais.

Noreikos lenta – dešiniųjų traukos taškas

Šiandien matome, kad kylanti jaunimo banga sulaukia vis daugiau dėmesio ir mūsų žiniasklaidoje. Vien mūsų Facebook puslapių mėgėjų skaičius padvigubėjo, tuo tarpu pirmųjų savanorių nuotrauka pasiekė beveik 30 tūkst. socialinių tinklų vartotojų. Susilaukėme nemažai laiškų iš žmonių, kurie nori prisijungti prie mūsų dešiniojo jaunimo bendruomenės. Dauguma didžiųjų žiniasklaidos priemonių šią protesto akciją vertino neutraliai, tuo tarpu Lietuvos ryto TV net parengė reportažą, kuriame parodė, kaip Šimašius ir jo naktinis lentos nuėmimas yra liaupsinamas Rusijos žiniasklaidos priemonėse. Tai nebuvo vienintelis atvejis, kada buvo įžvelgtas ryšys tarp mero Šimašiaus veiksmų ir sovietinio istorijos vertinimo: iškart po atminimo lentos J. Noreikai nukabinimo ant Petro Cvirkos paminklo buvo pasirodęs plakatas su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi!“, taip atkreipiantis dėmesį į R. Šimašiaus ir sovietinių veikėjų bendramintiškumą. Škirpos, Vanago ir Noreikos atvaizdais papuoštais marškinėliais apsirengė žymūs Lietuvos žmonės, tarp jų ir stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas, įsikėlęs nuotrauką į savo Facebook paskyrą, o vyšnaitę ant torto uždėjo naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kelis kartus sukritikavęs skubotus Vilniaus mero veiksmus.

Po savaitės budėjimų nusprendėme pereiti prie naujojo etapo – nusprendėme paversti Noreikos atminimo lentą dešiniųjų pažiūrų žmonių traukos centru. Sutarėme kas savaitę organizuoti nedidelį renginį, kadangi budėjimo metu susiformavo gražus būrys žmonių. Pirmojo renginio metu mūsų narys Tomas Kulešius papasakojo Noreikos biografiją ir jo veiksmų svarbą mūsų istorijai, o taip pat susirinkę žmonės dainavo įvairias dainas. Renginio pabaigoje simboliškai įteikėme padėkas tiems, kurie atsiliepė į kvietimą būti ten, kur reikia. 

Jeigu mūsų tėvų kartos užduotis buvo iškovoti valstybei nepriklausomybę, tai mūsų kartos užduotis – apginti lietuvių teises ir mūsų laisvę. Džiaugiamės, kad kaip ir anuo metu, taip ir šiandien esant reikalui galime susiburti. Kaip kad ir norėjo Generolas Vėtra – lietuviai nebėra tiesiog nuolankūs istorijos subjektai, lietuviai šiandien vaikšto iškėlę galvas. Pasiekta dar viena pergalė!

 

Close Menu