Vilnius – didžiausias Lietuvos miestas, jau nuo Gedimino laikų buvęs Lietuvos sostinė, mūsų tautos istorijoje turėjo išskirtinę reikšmę. Patys svarbiausi sprendimai Lietuvai buvo priimami šiame mieste. Iš Vilniaus Gediminas rašė laiškus popiežiui, čia Steponas Batoras įkūrė pirmąjį universitetą Lietuvos teritorijoje, per 1794m. Kosčiuškos sukilimą Vilniaus rotušėje buvo paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas ir sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba. Šiame mieste 1918m. Vasario 16d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktą, o jau tų pačių metų pabaigoje šiame mieste pradėjo rinktis pirmieji Lietuvos savanoriai. Įdomu kas gi buvo pirmasis Lietuvos savanoris – Lietuvos Kariuomenės kūrėjas? Ogi šiai dienai kontraversiškai vertinamas Kazys Škirpa. Lietuvos kariuomenės įkurimo idėją jau ilgai brandinęs karininkas ją įgyvendino tuomet kai jaunam Lietuvos valstybingumui iškilo mirtina gresmė – bolševikų nešamas „šviesusis“ socializmas. 

Kazys Škirpa

Tuomet kai bolševikai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vyriausybei teko trauktis į Kauną, tačiau Vilniuje pasiliko kai kurie garbūs visuomenininkai ir Vilniaus miesto komendantas – tas pats Kazys Škirpa. Vertėtų nepamiršti to fakto, kad Sausio 1d. yra švenčiami ne tik Naujieji Metai bet ir Vėliavos diena vien dėl to, kad šis žmogus, kartu su čia likusia savanorių įgula pirmą kartą istorijoje iškėlė Lietuvos Trispalvę Gedimino pilies bokšte. Neatsitiktinai ir alėja vedanti į Gedimino pilies bokštą buvo pavadinta pirmojo Lietuvos savanorio vardu. Deja mūsų Trispalvė čia kabėjo vos kelias dienas, nes ją nuplešė Sausio 6d. Vilnių užėmę bolševikai. Tik Pirmąjį Pasaulinį karą išgyvenusiai ir atsikūrusiai Lietuvos valstybei teko dar vienas sunkus išbandymas – Nepriklausomybės Kovos prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus, kurių aktyvus dalyvis buvo vėl tas pats Kazys Škirpa. Apgynus Lietuvos Nepriklausomybę, karininkas tapo Steigiamojo Seimo nariu. Vėliau šis žmogus tapo Lietuvos Kariuomenės vadu ir bandė intelektualiai suformuoti lietuvišką karo doktriną bei modernizuoti Lietuvos kariuomene, tačiau šias pareigas jam teko eiti trumpai, dėl 1926m. Gruodžio 17d. perversmo. Nuo to laiko Kazys Škirpa pradėjo savo diplomatinę veiklą ir daugiausia laiko praleido Berlyne. Buvo tas žmogus pasisakė prieš Lenkijos ultimatumą priėmimą ir ragino Lietuvos vyriausybe Antrojo Pasaulinio karo metais pulti Lenkiją prieš tai padarant Sovietų Sąjungai ir susigrąžinti Vilniaus kraštą. Visgi tokiomis politinėmis aplinkybėmis Lietuva būtų palaikyta nacionalsocialistų sąjungininke ir po karo būtų susilaukusi kur kas baisesnių pasekmių, taigi tai buvo pirmas strategiškai klaidingas šio nusipelniusio Lietuvai žmogaus pasiūlymas, bet juk ir šiandien politikai daro klaidų. Vėliau įvykus sovietinei okupacijai Kazys Škirpa būdamas Berlyne pradėjo burti Lietuvių Aktyvistų Frontą (LAF), kurio tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybė. Šio tikslo realizavimo forma buvo 1941m. Birželio 23d. Sukilimas, kuris deja Lietuvos valstybingumo neatstatė dėl nacionalsocialistų vokiečių okupacijos.

Generolo Vėtros atminimo lentos išniekinimas

Visai nesenai Vilniaus Miesto savivaldybė svarstė klausimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“ t.y. Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Pagrindinis pervadinimo argumentas buvo tai, kad „K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.“[1] Iš formuluotės akivaizdu, kad šis klausimas reikalauja išsamesnių tyrimų siekiant rekonstruoti to meto laikotarpį ir tiksliai atsakyti: Ar Kazio Škirpos veikla siekiant atkurti Lietuvos valstybingumą galėjo prisidėti prie žydų žudynių paskatinimo Lietuvoje? Kaip išvis buvo galima svarsyti tokį klausimą, kuris kelia šitiek dvejonių? Ar tai galima laikyti profesionaliu elgesiu? Kodėl būtent šis, galutinai neįrodytas teiginys nubraukė visus Kazio Škirpos nuopelnus Lietuvai? Kodėl buvo pamiršta, kad šis žmogus įteikė memorandumą Reicho vyriausybei, reikalaudamas atšaukti nacionalsocialistų okupaciją Lietuvoje ir atstatyti jos nepriklausomybę? Juk už tai jam teko atsidurti politinių internuotojų stovykloje. Kodėl pamiršta, kad net po karo šis žmogus dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje JAV? Vilniaus Savivaldybė svarstydama vieną klausimą iškėlė kur kas daugiau naujų.

Tačiau ties tuo, keisti įvykiai Vilniuje nesibaigia. Balandžio mėnesį, vienas kandidatas į Europos Parlamentą, save laikantis advokatu, nusprendė pats įgyvendinti „teisingumą“ ir kūjų sudaužė Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą, pakabintą ant Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių Bibliotekos. Tą kartą ji buvo sulipdyta ir grąžinta į vietą, tačiau vieną liepos mėnesio rytą, gerb. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu ši atminimo lenta buvo nuimta. Vilniaus meras taip pasielgęs atkakliai teigė, jog „lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais“[2] ir pridūrė: „Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”. Negi gerb. Vilniaus meras pamiršo, kad šis žmogus dalyvavo tiek antinacinėje tiek antisovietinėje rezistencijoje? Juk Gyventoju Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centras atlikės tyrimą dėl kaltinimų Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai padarė išvadas, kad šis Lietuvos didvyris su nacių režimu nekolaboravo, kadangi Lietuvoje buvo įvestas visai kitoks okupacinis režimas nei Vakarų Europoje, taip pat vietos gyventojai nesuvokė, kad getai yra holokausto dalis[3] . Taigi šioje situacijoje reiktų daryti išvadą, kad Vilniaus Meras istoriją geriau išmano už pačius istorikus ir jo nuomonė yra svarbesnė už atliktą mokslinį tyrimą?

Stebint tokius įvykius kyla klausimas – kas vyksta Vilniuje? Ar Kazys Škirpa ir Jonas Noreika – Generolas Vėtra būtų pagalvoję, kad tos valstybės, dėl kurios laisvės ir nepriklausomybės rizikavo savo gyvybėmis, sostinėje su jų atminimu bus šitaip pasielgta…

 



[1] https://vilnius.lt/lt/2019/07/24/sostines-taryba-apsisprende-k-skirpos-aleja-pervadina-i-trispalves/

[2] http://www.bns.lt/topic/1911/news/59055853/

[3] http://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2019/20190327_noreika.pdf

Close Menu